Argi svarbu, kokį adresą deklaravau? Taip, svarbu.

Tiems, kas su teise susiduria gana retai, ji gali atrodyti tikras minų laukas. Ir tam yra pagrindo. Štai atrodytų visai paprastas klausimas – asmens deklaruota gyvenamoji vieta ar įmonės buveinė. Kai jos sutampa su realia gyvenamąja vieta ar buveine – problemos nekyla. Tačiau daugeliu atveju žmogus realiai gyvena ne ten, kur yra deklaravęs, o įmonės korespondencijos adresas dažnai skiriasi nuo oficialaus buveinės adreso.

Kilus teisiniam konfliktui ir kitai pusei kreipusis į teismą, dėl to gali kilti nemenka problema – o kaip gi sužinoti apie pradėtą bylą, kur bus atsiųsti dokumentai? Iki 2016 m. teismai buvo apkrauti varginančiu darbu ieškoti atsakovų, skolininkų, bandyti įteikti jiems procesinius dokumentus. Nuo 2016 m. viskas pasikeitė – jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus tiesiog palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Dokumentai tokiu atveju laikomi įteiktais praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (LR CPK 123 str.).

Panaši tvarka numatyta ir juridiniam asmeniui – kai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo.

Taigi, bet kuriuo atveju – rūpinkimės savo reikalais patys, nepalikime visko savieigai, o  esant poreikiui – kreipkimės į advokatą. Nes jei nesirūpinsime patys, teismas už mus to tikrai nepadarys.

Ką tai reiškia praktikoje? O tą, kad apie jo atžvilgiu pradėtą bylą asmuo gali nežinoti iki pat to momento, kol į duris pasibels antstoliai. Ypač ši problema aktuali, kai kreditorius kreipiasi dėl teismo įsakymo išdavimo. Tokiais atvejais teismas apskritai net netikrina pareiškimo pagrįstumo, teismui neteikiami įrodymai. Tiesiog priimamas teismo įsakymas, kuriam prieštarauti ar kurį užginčyti skolininkas neturi jokių realių galimybių. Ir nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo 2018 m. gruodžio 27 d.  nutartimi yra pasisakęs, kad teismo įsakymo išdavimo atveju turi būti išnaudotos visos įmanomos galimybės surasti skolininką (atsakovą) ir įteikti jam procesinius dokumentus, kaip tai atrodys praktikoje – sunku pasakyti. Ko gero daugeliu atveju tai priklausys ir nuo ieškovo sąžiningumo, ir nuo teisėjo sąmoningumo.


Taigi, bet kuriuo atveju – rūpinkimės savo reikalais patys, nepalikime visko savieigai, o  esant poreikiui – kreipkimės į advokatą. Nes jei nesirūpinsime patys, teismas už mus to tikrai nepadarys.